Apie maistą

Katėms valgyti šlapią maistą yra sveikiau nei sausą, nes su šlapiu maistu, katė gauna apie 90% jai reikalingų skysčių, o su sausu tik apie 4%. Kadangi katės naturaliai gamtoje pakankamai skysčių gauna su maistu, jos neturi pakankamai stipraus troškulio pojūčio, todėl yra kačių, kurioms valgant tik sausą maistą išsivysto chroniška dehidratacija (ji beveik nepastebima, nes nėra labai stipri dehidratacijos forma), kuri sukelia visą eilę ligų nuo nutukimo iki inkstų nepakankamumo. Dėl šios priežasties net jei katė valgo aukštos kokybės sausą maistą yra patariama kartais ją palepinti ir šlapiu maistu. Šlapio maisto kokybės reikalavimai tokie patys kaip ir sauso maisto. Tačiau būtina žinoti, kad valgant šlapią maistą dažniau susidaro dantų apnašos, todėl reikia kur kas dažniau ir atidžiau prižiūrėti katės dantis, apie tai daugiau galite pasiskaityti temoje "katės priežiūra".

Natūrali (RAW/BARF) dieta

Apdorotas maistas praranda daugelį naudingų medžiagų (o sausas maistas ir konservai visada yra apdoroti), taip pat dažnai sunku suprasti, kokia gyvūnų ėdalo sudėtis. Dėl šių priežasčių vis daugiau žmonių savo augintinius pradeda maitinti natūraliomis dietomis, gyvūnus stengiamasi matinti taip, kaip jie valgytų, jei nebūtų prijaukinti, pagal tai, kam jų organizmai pritaikyti virškinti ir įsisavinti. Ši dieta nėra bloga (netgi labai gera, jei teisingai subalansuota), tačiau reikia pasiskaityti pakankamai literatūros, kad būtų įmanoma sukurti dietą, tinkamą jūsų augintiniui. Jei esat pasiryžę šiai dietai – puiku, bet prieš pereidami prie natūralios dietos išsiaiškinkite visą įmanomą informaciją.

Maitinimo grafikai

Labai daug žmonių katėms maisto indeliuose prideda maisto ir leidžia katėms valgyti, kada ir kiek jos pačios nori. Toks maitinimo būdas priimtinas tik maitinančioms katėms ir  kačiukams iki maždaug 2-4 mėn. Kitos katės turėtų gauti normuojamą maistą. Maisto normavimas apsaugos kates nuo daugybės ligų. Kodėl rekomenduojama normuoti katės maistą?

Natūralioje aplinkoje katė maisto gautų 1-2 kartus per dieną (jei yra sveika, stipri ir jauna). Trumpi badavimo periodai katei yra natūralūs ir netgi labai naudingi. Badavimo metu kraujas ir energija, kurie įprastai būtų naudojami virškinimui yra naudojami kitoms kūno dalims, todėl gyjimas labai paspartėja būtent badavimo periodais. Geriau pradeda veikti nereikalingų medžiagų šalinimo mechanizmai, todėl organizmas išsivalo nuo nereikalingų medžiagų. Gamta šiuos badavimo periodus sukūrė tam, kad organai, į kuriuos patenka daugiausiai nuodų (žarnynas, inkstai, plaučiai ir oda), išsivalytų. Trumpas badavimas, kurį mūsų gyvūnai gauna tarp dviejų maitinimų, kačių organizmui suteikia trumpą, bet labai naudingą laiką, kurio metu katės organizmas gali tinkamai pašalinti nuodingas medžiagas.

Nepalikti maisto indeliuose ilgiau negu nustatytą maitinimo periodą ir katei pavalgius daugiausia po 30 min. išimti ir išvalyti bliūdelį yra tai, jog kvapas, o ne skonis katės smegenis priverčia ruoštis virškinimui. Visi organai išskyrus skrandį šiuo metu gauna šiek tiek mažiau nei įprasta kraujo ir energijos. Nors tai yra puikus pasiruošimas virškinti maistui, tai nėra situacija, kuri tinkama 24 valandas per parą. Katės, kurių organizmas visada pasiruošimo virškinimui stadijoje sensta greičiau, negu tos, kurių valgymo vietos laikomos švariai ir maistas duodamas tik 2 kartus dienoje(žinoma, nesuaugusiem katinukam maistą reiktų duoti dažniau).

Gali susidaryti – šlapimo pūslės ir šlaplės akmenys (kačių urologinis sindromas). Šie akmenys sunaikinami rūgštiniame šlapime, o gaminasi šarminiame šlapime. Kiekvieną kartą, kai katė užuodžia maistą jos šlapimas šiek tiek sušarmėja. Katės, kurios suserga šia liga beveik visada gyvena namuose, kur maistas paliekamas indeliuose katėms valgyt, kiek jos nori. Apie kačių šiuos negalavimus plačiau skaitykite temoje kačių akmenligės sindromas.

Nenormuojamas maistas yra pagrindinė katės išrankumo priežastis. Sulėtėjęs metabolizmas sukelia net kelias sveikatos problemas – pleiskanotumą, nutukimą ir išsekimą (plonumą). Jei katė neturi apetito - išeitis yra pašalinti maistą 30 min. po to, kai katė pavalgys tam, kad organizmas gautų galimybę išalkti ir pailsėti nuo amžino virškinimo.

Pavojingas maistas

• Pasterizuotas pienas (natūralus karvės pienas nėra labai kenksmingas, tačiau su mažais, nusilpusiais kačiukais geriau nerizikuoti, o sveikai suaugusiai katei natūralus karvės pienas gali būti ir naudingas, tačiau jei ji pradeda viduriuoti, reiktų jo nebeduoti).
• Svogūnuose yra tam tikra medžiaga, kuri naikina katės radonuosius kraujo kūnelius ir sukelia anemiją. Česnakuose taip pat yra žymiai mažesnis kiekis šios medžiagos, bet nedidelis kiekis česnako (pavyzdžiui skiltelė į dieną) tikrai nepakenks, o ir padės kovoti su vidiniais ir išorės parazitais.
• Žali (neprinokę) pomidorai ir bulvės (gali sukelti agresyvius žemutinio virškinamojo trakto simptomus).
• Šokoladas (teobrominas, esantis šokolade) yra labai nuodingas ir šunims, ir katėms.
• Razinos ir vynuogės – kolkas nėra tiksliai ištirta, kodėl, tačiau kai kurie gyvūnai apsinuodija nuo šių uogų (paveikia inkstus), todėl kol iki galo neaišku, koks kiekis ir dėl ko apnuodija gyvūnus patartina išvis vengti šių uogų.
• Kava, arbata ir kofeino turintys produktai (juose yra cofeino arba teofilino, kuris gali buti nuodingas ir paveikti širdį ir nervų sistemą).
• Prieskoniai (dauguma prieskonių per aštrūs gyvūnų organizmui – būtent dėl to nepatariama gyvūnų maitinti žmonių maistu nuo stalo, nes jame dažniausiai būna labai daug prieskonių).
• Alkoholis (turi panašų poveikį, kaip ir žmonėms, tačiau, kadangi katės yra labai mažos, net visai nedidelis kiekis gali sukelti apsinuodijimą, komą ir mirtį).

Maistas, tinkamas gyvūnams

• Tinkama mėsa: kalakutai, kalakutų jaunikliai, skumbrė, kepenys (jaučio, vištos arba kalakuto), vištiena, tunas (ne konservai ir nelabai daug), širdys (jaučio, vištų ar kalakuto), jautienos sprandinė, antis (be odos), triušiai, įvairios žuvys, smegenys, eriena, jaučio nugarinė, eriena, kiauliena;
• Kruopos(reikia išvirti): miežiai, rudi ryžiai, grikiai, kviečių kruopos, kukurūzų miltai, soros, kuskusas, avižiniai dribsniai, kviečiai;
• Ankštiniai(reikia išvirti): raudonos pupelės, lęšiai, sojos pupos, baltos, juodos pupelės, margos pupelės, išaižyti žirniai;
• Daržovės(žalios): susmulkintos petražolės, alfalfa daigeliai, smulkiai tarkuotos morkos su žieve, smulkiai tarkuotos cukinijos ir kiti minkštos panašios daržovės su oda, salotos ir maišyti žalumynai, žalia, raudona, oranžinė, geltona, violetinė paprikos, švieži kukurūzai, smulkiai tarkuoti burokai (neišsigaskit, jei šlapimas ar išmatos paraudonuos);
• Daržovės(virtos): kukurūzai, žirniai, žalios pupos, brokoliai, kalafijorai, bulvės, kitos kietos daržovės (neduoti rabarbarų, špinatų, runkelių);
• Šiek tiek galima duoti: vaisių, sėklų, riešutų, mielių (spec. kaip papildas kur būna), česnako (nedaug).

Sausas kačių maistas - ne tik kokybės, bet ir finansinių galimybių pasirinkimas. Kokią geriausią kokybę galime gauti už prieinamą kainą? Ar "pilnai subalansuotas, visavertis" maistas užtikrins katės sveikatą ir energiją nuo mažens iki senatvės? patyrę kačių augintojai teigia, kad svarbiausia pasirinkti bent premium, o geriausia - super premium klasės pašarą. Tačiau kartais kainų skirtumas tarp, rodos, tos pačios klasės produktų labai skiriasi.